Marokas, kurį nuo Europos skiria tik Gibraltaro sąsiauris, vilioja islamiškąja kultūra, triukšmingomis turgavietėmis, jaukiais senamiesčiais, neįprastais aromatais ir ryškiomis spalvomis. Tiesa, vienus tai sužavi, kitus, atvirkščiai, atbaido.

Rabatas yra administracinis Maroko centras - sostinė, įsikūrusi prie Atlanto vandenyno. Ji dar vadinama Imperatoriškojo sodo miestu. Kaip ir kituose miestuose, Rabate daug jaukių kavinių, prabangių restoranų ir pabų, bet įdomu pasižvalgyti ir po Udajo tvirtovę, Hasano bokštą ir mečetę, Mediną (įkurta dar prieš Prancūzų okupaciją 1912 m.), Archiologijos muziejų (jame yra eksponatų menančių net Romos bronzos amžių), Andalūzijos sodus ir įspūdingą Mohamedo V-ojo mauzoliejų, kuris buvo pastatytas XVII a., o dabar čia įrengtas parodų centruas. Lankydamiesi Rabate nepraleiskite progos apsilankyti antikinio romėnų miestelio Šela griuvėsius ir Mešuarą - karališkuosius rūmus supančią teritoriją. Įdomus Rabato botanikos sodas, kuriame daugiau kaip 100 rūšių medžių. Savo dydžiu stebina agavos (daugelio žiedai siekia 10 metrų), svyruoklinės palmės.

Kasablanka - kadaise buvusi maža berberų gyvenvietė dabar gali didžiuotis šalies verso sostinės titulu. Tai didžiausias Maroko miestas (5 mln. gyventojų), savo gyvenimo tempu ir charakteriu primenantis pietų Europos miestą. Miestas žavi savo kontrastais, tradicijų ir šiuolaikiškumo darna, mieste pilna įvairiausių modernių viešbučių, parduotuvių, kurios puikiai dera su senovine architektūra. Čia rasite puikių pramogų, jaukių kavinių ir restoranų, pastebėsite, kad laisvalaikio pramogos įvairios kaip pats Marokas. Didžiausia šalies įžymybė - įspūdinga (antra pagal didį po Mekos) Hasano II-ojo mečetė Kasablankoje, kuri yra antra pagal dydį po Mekos. Joje yra įrengtas pats aukščiausias pasaulyje bokštas (200m). Vienu metu mečetėje gali melstis 25 tūkst. tikinčiųjų, o dar 80 tūkst. telpa aplink pastatą. Tai įspūdingiausia musulmoniška šventovė. Įspūdinga daugiau kaip 3 km ilgio dirbtinai sukurta Kasablankos - didžiausio Maroko uosto - krantinė. Pajūryje verda naktinis miesto gyvenimas. Čia gausu barų, naktinių klubų, diskotekų, restoranų. Vidutiniškai vakarienė dviem puikiame restorane kainuoja apie 60 dolerių. Senovinė medina - suvenyrų kioskelių, parduotuvėlių, bei kavinukių kvartalai, atspindintya marokiečių tradicijas. Seniau čia galima buvo pamatyti garsųjį rytietišką turgų, tačiau 1923 metais, miestui pradėjus plėstus, medina buvo atnaujinta. Kasablankoje yra kur pasižvalgyti: Jungtinių tautų aikštė, Karališkųjų rūmų prieigos, Anfos gyvenamoji zona, Ain Djab pajūrio kelias su restoranėliais ir baseinais. Sacre Coeur katedra - tai puikus senovės Maroko architektūros pavyzdys, senovėje ji buvo mokykla ir kultūros centras. Taip pat verta aplankyti Rialto kiną - tai senovinis teatras, pastatytas 1930m. su puikia kino garso ir vaizdo sistema; savo dailės eksponatais intriguojančią Dailės vilą, kurioje nuo miesto šurmulio ilsėdavosi žymūs aktoriai ir rašytojai, Mohamedo V aikštę, Habu kvartalą.

Marakešas - tai antras pagal dydį Maroko miestas, kai kada vadinamas Raudonąja oaze, kurio laisvalaikio programų gausa ne vienam apsuka galvą. Miestą tarsi tvirtovė ratu apsupusios 180 000 palmių. Truputį toliau akis vilioja apelsinmedžiai, alyvmedžiai, figų medžiai, granatmedžiai. Į miestą atvažiuoja visi šalies svečiai, norintys pamatyti tikrąjį Maroką. Tai tikras arabiškas miestas su tipiška musulmoniška kultūra. Siauros senovinės gatvelės jau vos sutalpina daugybę automobilių - čia gausu ne tik atvykėlių iš kitų šalių, bet ir pačių marokiečių. Pagrindinis miesto gyvenimas pulsuoja begalėjr gražių aikščių, kuriose vyksta akrobatų, būgnininkų ar kitų artistų pasirodymai. Žymiausia yra miesto centre - Djemaa el fna, laikoma didžiausia aikšte Afrikoje. Dieną šioje aikštėje savo žavesį rodo gyvačių kerėtojai, beždžionių dresuotojai, o vakarais čia susirenka magai, kardų rijikai, muzikantai, pasakotojai, tradicinės medicinos žinovai bei įvairūs prekeiviai. Čia daug turgų, kuriuose pasivaikščioje pasijusite tarsi stebuklinėje pasakoje. Lankytis turguose patartina ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, kad išvengtumėte spūsties. Nepasigailėsite apsilankę įspūdingame XX a. Mažorelio sode, kur sukaupta daugybė retų pasaulio augalų, Berto Flinto muziejuje, kuriame gausu tradicinių kilimų ir muzikos instrumentų, miesto įkūrėjo Jusufo ben Tašfino mauzoliejuje, Kutubijos mečetėje, kuri laikoma puikiu ispanų ir maurų architektūros pavyzdžiu, bei romantiškiausioje miesto vietoje - Menaros sodose. Marakešo medina, arba kitaip, senamiestis - tai persipynusių gatvelių raizgalynė, persisunkusių aromatais, garsais ir spalvomis, prieskonių ir tradicinių vaistų krautuvėlės, turgeliai, kilimų prekeiviai. Taip pat medinoje pamatysite IX a. pastatytus Bachijos rūmus, kuriose yra 150 kambarių bei marmuru grįstas vidinis kiemelis su fontanu.Tai buvusi rezidencija, kuri priklausė didžiojam sultonui Mulos al Chasano. Prie miesto plyti didžiuliai golfo aikštynai. Marakeše kasmet rengiami tarptautiniai filmų festivaliai, čia suvažiuoja daugybė garsių žvaigždžių.

Karališkasis Fesas - šis miestas įsikūręs šiaurinėje Atlaso kalnų papėdėje ir yra laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas bei arabiškojo Maroko centras. Pirmas įspūdis atvykus į šį miestą - ak, jis dar alsuoja senove! Pavaikščiojus po miestą, užuodus jo kvapus, pamačius vaizdus, Fesa tiesiog pribloškia muziejų, rūmų bei mečečių architektūra, kuri saugo ilgaamžę istoriją. Senasis miestas daug kuo žavi: spalvinga ne tik miesto kasdienybė, gundantys rytietiški kvapai iš kavinukių. Pačioje seniausioje senamiesčio dalyje kadaise klestėjusio Feso gatvelės tokios siauros, jog jomis automobiliai nevažinėja, net prekės į krautuvėles, kurių čia devynios galybės, gabenamos asilais arba kur kas modernesne transporto priemone - mopedais, o kai kurios gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėmis lieti namų sienas. Tai pačios siauriausios pasaulyje gatvelės. Senamiestyje galima ir pasiklysti - čia vinguriuoja apie 10 tūkstančių gatvių ir gatvelių, kurios net neturi pavadinimų. Klestėjimo metais Fese buvo per 700 šventyklų. Miestą Vad Feso upė dalija į dvi dalis: Fes al Bali (senasis) ir Fes al Džedidą (naujasis). Senesnioji ir didesnioji miesto dalis, Fes al Bali stebina IX a. statiniais - universitetu, mečetėmis. Tuo tarpu Fes al Džedide galima pasigrožėti XIV a. sultono rūmais. Šiandien naujamiestyje daug plačių bulvarų, fontanų. Fesas garsėja ir savo kulinarija. Tai tikras gastronomijos centras. Dar Batha muziejuje susipažinsite su Feso keramikos lobynais (Maroko keramikos puošybai būdingos baltos ir mėlynos spalvos). Savo grožiu stulbina 1321 m. statyta žaliai balta Medersa el Sahrij mečetė. Jos kiemas grįstas marmuru ir oniksu (iš baltų ir juodų sluoksnelių susidariusiu agatų grupės pusbrangakmeniu). Kitos religinės pakraipos atvykėliai iš Kairuano pastatė nuostabią Kairuano mečetę. Birželio mėnesiais mieste organizuojamos folkloro šventės: dainuojamos liaudies dainos, šokami liaudiški šokiai. Būtina apsilankyti ir netoli Feso esančiuose 180 m gylio stalaktitų ir stalagmitų urvuose, Merenidės kapuose, Boujeloud soduose, kuriuose rasite jaukių kavinių ir net patys galėsite surengti pikniką. Vakaro lakta - tai mistinė vieta, kur vakarop suskrenda daugelis Maroko paukščių. Mieste pilna modernių klubų, jaukių kavinių ir restoranų, puikiai išvystytos transporto linijos.

Adagiras yra vienas iš populiariausių Maroko kurortų. Be to, tai yra pagrindinis prekybos, žvejybos ir turizmo centras šioje šalyje. Po 1960m. ugnikalnio išsiveržimo miestas buvo atstatytas, įrengti modernūs kurortai, kurie žavi turistus iš viso pasaulio, kurių čia daug net žiemos mėnesiais. Smėlėti miesto paplūdimiai ir kurortinė industrija - puikus poilsis pavargusiai sielai. Žymiausi paplūdimiai: Dakhla, Grottes d'Hercules, Asfiha, El Jadida, Lalla Fatma, Larache, Tangierio miesto paplūdimys. Čia būdami būtinai aplankykite paukščių slėnį, Municipalinį muziejų, kuriame eksponuojami vietinių meistrų darbai, ir Jardim de Olhao parką su unikalia gamta
Tanžeras - tai tipinis Maroko miestas su puikia virtuve ir kerinančia architektūra. Labiausiai verti dėmesio čia mažas prancūziškas kvartalas su savitais restoranais, kavinėmis, parduotuvėmis, prekybos cenrų rajonas Didysis Socco, Herkulio olos ir Mendoubia sodai - čia auga 800m. senurmo bananmedžiai ir kiti akinamo grožio augalai. Smėlėtuose paplūdimiuose, galite išbandyti daug vandens sporto pramogų, pajodinėti kupranugariais, pažaisti futbolą ar tiesiog pasilepinti saule.

Meknesas - šiaurės Atlaso kalnų plynaukštėje esantis Meknesas kartu su Marakešu, Rabatu ir Fesu priskiriamas prie šios šalies „imperatoriškųjų" miestų ketvertuko, vadinamas Maroko Versaliu. Per 50 Ismailo valdymo metų mieste buvo pastatyta daugybė mečečių, rūmų, įkurta sodų, grūdų saugyklų, arklidžių. Tačiau Mulos Ismailo miestas-svajonė, apsuptas masyvia siena, taip ir nebuvo baigtas. Labai spalvingos Mekneso turgavietės. Čia rasite tokių daiktų, kad neteksite žado. Vešliame karališkame sode, kur gausu egzotiškų vaismedžių, įsikūręs karališkasis Mekneso golfo klubas, turintis 9 golfo laukus.

Savira - Anksčiau vadinta Maroko hipių sostine Savira (Essaouira) šiandien pripažįstama banglentininkų bei burlentininkų rojumi, kuriam prigijęs Afrikos Vėjų miesto vardas. Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs vėjuotasis miestas taipogi turi gražią Mediną (senamiestį).

 
Ait Benhaddou - Miestas-tvirtovė Ait Benhaddou įsikūręs pietų Maroke ties kadaise svarbiu karavanų keliu, ėjusiu iš Marakešo link Sacharos dykumos. Tvirtovė, vadinama kasaba, žymi dar ir tuo, jog čia buvo filmuotos gerai žinomų filmų, tokių kaip „Mumija", „Dangaus karalystė", „Gladiatorius", scenos.
Ševšavenas - Šventuoju miestu vadinamas Ševšavenas (Chefchaouen) įsitaisęs 600 m virš jūros lygio. XV a. įkurto miesto pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, itin iškalbingas: „pažvelk į ragus". Šie ragai - tai virš miesto iškilusios dvi kalnų viršūnės, savo forma primenančios ožio ragus. Tradiciškai kalkėmis nubalinti Ševšaveno namai, papuošti melsvais akcentais, kuria ypatingą nuotaiką.

Erfoudas - tai miestas labai arti dykumos, retai lankomas turistų. Jis žymus pasimatymų fiesta ir marmuro industrija. Čia gan pigu apsistoti ir jauku ramiai praleisti romantišką vakarą ar net pasivaikščioti dykuma.

Sachara - Sakoma, jog nepamatęs Sacharos dykumos, nepajusi tikrojo Maroko. Sacharos dykuma užima beveik trečdalį Afrikos. Tai didžiausia ir karščiausia pasaulio dykuma (vasarą temperatūra pasiekia + 50 laipsnių, ), ji plyti nuo Nilo iki Raudonosios jūros ir yra pati didžiausia pasaulyje (~9 mln. kvadratinių km.). Visoje Sacharoje gyvena apie 2 mln. gyventojų. Tik mažoje jos dalyje auga kokie nors vaisiai ar augalai, na nebent prie vandens telkinių ar oazių. Čia gyvena: kiškiai, driežai, žebenkštys, babuinai ir virš 300 rūšių kitų gyvūnų. Vienintelė transporto priemonė Sacharoje - kupranugariai. Maroko Sacharoje palyja tik kas keleri metai ir tai trunka tik kelias minutes. Rodos, tokioje šalyje neįmanoma gyventi, tačiau vandeniu Maroką aprūpina požeminiai kanalai, nutiesti iš miesto į miestą, iš Maroko į Alžyrą. Net Sacharoje matyti žaliuojančių plotų - paukščių čiulbesiu bei vandens čiurlenimu alsuoja oazės.Viena įspūdingiausių šios dykumos vietų - Erg Chebbi kopos, kurių aukštis siekia iki 150 metrų. Ryškias oranžinės spalvos kopas galima pamatyti keliaujant iš Merzougos miestelio.

Aukštieji Atlaso kalnai - tai didžiausia kalnų grandinė Šiaurės Afrikoje. Keliauti kalnais galite pėsčiomis, arkliais ar net asiliukais. Kalnuose yra daug mažų kaimelių, kur gyvena berberai. Tai puiki proga iš arčiau pamatyti kalnų gyvenimo subtilybes bei pasigrožėti gamta. Viena iš gražiausių vietų Aukštuosiuose Atlaso kalnuose - Todros tarpeklis, kurį suformavo Todros ir Dades upės. Siauriausia tarpeklio vieta tėra 10 m pločio. Aplankykite nacionalinius parkus - paukščių, žinduolių, Vetlando laukinių gyvūnų, laukinių kedrų mišką, Atlaso kalnų parką. Patirsite puikių įspūdžių, pamatysite retų rūšių faunos ir floros pavyzdžių, galėsite nusifotografuoti šalia neįtikinamai atrodančių augalų ir gyvūnų. Ekstremalių pojūčių fanatikams Maroke taip pat yra ką veikti - siūloma mesti iššūkį kalnų viršūnei: Amtoudi bei kalnams: Chefchaouen, Setti Fatma, Tafraoute, Oregano, Tan Tan, Sarhro. Pasiilgusiems vaizdingo kraštovaizdžio tinkamiausia vieta yra netoli Marakešo esantis įspūdingas Draa upės slėnis. Tai, galima sakyti, Mėnulio kraštovaizdis, paįvairintas palmių giraitėmis, kur ne kur išsibarsčiusiais berberų kaimeliais. Draa upės ištakos - Atlaso kalnai. Ši upė įteka į Atlanto vandenyną, tačiau realybėje, upės vanduo vandenyną pasiekia tik esant liūtims ar tirpstant sniegui kalnuose.

Berberai ir dykumų klajokliai. Senieji vietiniai Maroko gyventojai - berberai. Įspūdingai atrodo jų būstai - kalnuose iškasti urvai. Kai kurie „butai" paruošti specialiai turistams, į juos leidžiama užeiti ir pasižvalgyti. Berberai labai malonūs, norintys bendrauti, daugelis be berberų, arabų kalbų moka ir prancūzų, anglų, italų, ispanų, vokiečių kalbas. Kiti dykumų gyventojai - klajokliai nomadai - gyvena palapinėse. Jie nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, kartu su jais keliauja ir jų kupranugariai bei avys. Dar vieni dykumų gyventojai - tuaregai.